Nariams
Registracija
Pamiršai slaptažodį?
Naujienų prenumerata
Užsakyti Atsisakyti
Ajurvedos istorija

Ajurveda — gyvenimo mokslas, daugelio natūralių ir alternatyvių medicinos formų šaltinis – minimas viename seniausių (6 000 metų senumo) pasaulio tekstų , Rig Vedoje.Čaraka Samhitos Sutrasthanoje, dažnai minimame ajurvediniame tekste sakoma : “ Trys dalykai – kūnas, protas ir siela- yra tarsi trikojis, kurio dėka laikosi visas pasaulis; juose glūdi viskas. Tai yra Ajurvedos turinys, dėl kurio apreikštas visas Ajurvedos mokymas." (1.46-47)

Platesne prasme, Ajurveda Indijoje visada siekė paruošti žmoniją pilnai realizuoti savo potencialą per psichosomatinę integraciją. Galutinei savęs realizacijai ši natūrali ir alternatyvi medicina nurodo visapusišką sveikatos priežiūrą.

RigVedos , seniausio Ajurvedos šaltinio, posmai, mini pan?amahabhut (penkis pagrindinius visos kūrinijos elementus), ir tris došasarba pirmines prana ar vata (oras), agni ar pitta (ugnis) ir soma arba kapha (vanduo ir žemė) jėgas, kaip sudaran?ias pagrindinius Ajurvedos principus. Viena Indijos filosofijos šaka—Sankhja teigia, kad yra 24 elementai, iš kurių yra sudarytas grubaus pasaulio pagrindas: žemė, vanduo, ugnis, oras ir eteris. Šie penki elementai skirtingose kombinacijose sudaro tris kūnų tipus /došas—vatadoša (oras ir eteris), pittadoša (ugnis) ir kaphadoša (žemė ir vanduo). Pan?amahabhut ir doša teorijos yra pagrindiniai Ajurvedos, kaip terapeutinio mokslo, faktoriai. RigVeda taip pat mini organų transplantaciją ir vaistažolines priemones, vadinamas soma į kurių sudėtį įeina eleksyrai.

Žinias sudaro trys aspektai, žinomi kaip Ajurvedos Tri-Sutros – etiologija, arba mokslas apie ligų priežastis; simptomatologija, arba simptomų mokslas; ir vaistų, vaistažolinių priemonių studija ir interpretacija.

SamVeda ir YadžurVeda, antroji ir tre?ioji Vedos, buvo užrašytos apytiksliai tarp 4,000 ir 3,000 m. PrK. Šios dvi Vedos atitinkamai aprašo mantrų (maldų) giedojimą ir ritualų atlikimą. Laikotarpyje nuo 3,000 iki 2,000 PrK buvo užrašyta ketvirtoji Atharva Veda, kurios upaveda (poskyris) yra Ajurveda. Tuo laiku Ajurveda Indijoje, nors buvo praktikuojama visą laiką, iš žodinės tradicijos, kaip nepriklausomas mokslas, buvo perkelta į knygos pavidalą. Priskai?iuojama aštuonios Ajurvedos šakos/dalys:: Kaja?ikitsa (vidinė medicina), Šalakja Tantra (chirurgija ir galvos bei kaklo gydymas, Oftalmologija ir Otolaringologija), Šalja Tantra (chirurgija), Agada Tantra (Toksikologija), Bhuta Vidja (Psichiatrija), Kaumarabhritja (Pediatrija), Rasajana (atjaunėjimo arba anti-senatvės mokslas), ir Vadžikarana (vaisingumo mokslas). Seniausias šio užrašyto teksto traktatas yra AtrejaSamhita.

Pats nuostabiausias Ajurvedos aspektas yra tas, kad pacientų gydymui ji naudojo beveik visus gydymo procesus, tokius kaip gyvenimo režimas, joga, aromatai, meditacija, brangakmeniai, amuletai, vaistažolės, dieta, džjotiši (astrologija), spalvos ir chirurgija ir kt. Nors Ajurveda pasirodė kaip nepriklausoma AtharvaVedosupaveda, ji taip pat glaudžiai siejasi su kitomis Vedomis. Upaveda, vadinama DhanurVeda arba karo mokslu, ir Ajurveda remiasi viena kita gydant marma (jautrius taškus, esan?ius kūne). Šiam tikslui Ajurveda rekomenduoja spacialų ajurvedinį masažą, fizinius pratimus ir kūno veiklą.

Apie 1500 PrK Ajurvedoje apibrėžtos dvi mokyklos: Atreja—Gydytojų mokykla ir Dhanvantari—chirurgų mokykla. Tai Ajurvedą padarė sistematiškai klasifikuotu medicinos mokslu. Dhanvantari, kuris laikomas Viešpaties Višnu įsikūnijimu, buvo svarbiausiu Ajurvedos išmin?iumi. Jo dėka šis sveikatos ir ilgaamžiškumo mokslas tapo populiarus ir pla?iai priimtas. Faktiškai šios dvi išminties mokyklos atvedė prie dviejų labai svarbių ajurvedinių knygų -Čharaka Samhita ir Susruta Samhita - užrašymo.

Šios dvi Samhitos buvo užrašytos 1 tūkstantme?io PrK pradžioje. Didis išmin?ius - gydytojas Čaraka , Čaraka Samhitos autorius, peržiūrėjo ir papildė Atrėjos užrašytą tekstą, iki šiol labiausiai minimą iš visų ajurvedinių vidinės medicinos tekstų. Susruta, sekdamas Dhanvantari Išminties mokykla, parašė Susruta Samhita, apiman?ią žinias apie protezinę chirurgiją pakei?iant galūnes, kosmetinę chirurgiją, Cezario operacijas, ir netgi smegenų chirurgiją. Jis pagarsėjo savo novatoriškumu kosmetinėje nosies chirurgijoje arba rinoplastikoje. Apie 500m., Vagbhatt sudarė tre?ią svarbų Ajurvedos traktatą, Astanga Hridaja. Joje randamos dvi Ajurvedos mokyklas apiman?ios žinios.

Nuo 500m. iki 1900m. buvo užrašyta šešiolika pagrindinių Nighantu arba pagalbinių ajurvedinių tekstų, tarp jų DhanvantariBhavaprakaša, Radža ir Šaligram, kuriuose aprašomos naujai įtrauktos vaistažolės, praplėstas jų naudojimas, atmestos senos vaistažolės ir numatyti pakaitalai. Šiuose tekstuose minima apie 1814 įvairiausių populiarių augalų rūšių.

Akivaizdu, kad Ajurveda išugdė beveik visas pasaulio medicinos sistemas. Prekybos su Indija jūros keliais dėka egiptie?iai žinojo apie Ajurvedą daug ankš?iau už Aleksandro invaziją 4-ame šimtmetyje Pr K. Po šios garsiosios invazijos apie Ajurvedą sužinojo ir graikai bei romėnai. Iš šios sąveikos kilo medicininės tradicijos forma, vadinama Unani . Pirmojo šimtme?io pradžioje Ajurveda budizmo dėka plito į Rytus, labai paveikdama Tibeto ir Kinijos medicinos bei herbologijos sistemas. Apie 323 PrK, Nagardžuna, budizmo vienuolis ir Ajurvedos autoritetas, parašė Susruta Samhita apžvalgą. 800m. Ajurveda buvo išversta į arabų kalbą. Du islamo gydytojai Avicenna ir Razi Serapion, padėję suformuoti europietiškąją medicinos tradiciją, buvo griežti Ajurvedos pasekėjai. Netgi Paracelsus, laikomas modernios šiuolaikinės Vakarų medicinos tėvu, taip pat griežtai laikėsi Ajurvedos linijos.

Postmoderniame amžiuje Ajurvedos tradicija yra populiari dėl savo subtilaus ir tuo pat metu moksliško požiūrio į asmens kaip visumos gydymą. Jos tikslas – gydyti ne tik kūną, bet tuo pat metu ir protą bei sielą. Rasti teisingą pusiausvyrą tarp šių dviejų sferų Ajurvedai padeda jos unikalus gamtos dėsnių ir žmogaus kūno veiklos panašumų supratimas, o taip pat jos holistiniai gydymo metodai. Tai suteikia Ajurvedai pranašumą lyginant su kitomis gydymo sistemomis. Galbūt dėl šios priežasties Ajurveda šiandien yra seniausia pasaulyje nenutrūkusi medicinos tradicija.

ČARAKA SAMHITA

Čaraka Samhita šiandien laikoma pa?iais seniausiais mums žinomais autoritetingais Ajurvediniais raštais. Ji taip pat paaiškina logiką ir filosofiją, kuria remiasi ši medicinos sistema. Dabartinėms kartoms nežinoma detali šio traktato sudarytojo išmin?iaus Čaraka biografija. Įdomu tai, kad tai nėra originalūs vieno asmens raštai, bet, kaip ir visa Vedų literatūra, tai yra šios senos žinių sistemos tęsinys ir atnaujinimas. Faktiškai Čaraka redagavo Agnivesa Samhita (redaguotą Atreya Samhita variantą ). Šiuo metu žinomą formą Charaka Samhitai vėliau suteikė ją apdorojęs Drdhabala (gyvenęs 400 – aisiais m.) – daug vėliau nei gyveno išmin?ius Čaraka.

Kaip teigė Čaraka, mokslas priklauso nuo jukti—intelekto savybės, leidžian?ios jam suvokti reiškinį, kurio egzistenciją lemia daugybė priežas?ių. Todėl nenuostabu, kad didžioji traktato Čaraka Samhita dalis yra simpoziumo, kuriame Ajurvedos mokslininkų grupės aptaria daugybę temų, formoje. Tai nurodo, kad Ajurvedos mokslas yra aktyvios gydytojų bendruomenės nuolatinio tikrinimo, tikslinimo ir tvirtinimo produktas. Samhita užsimena apie laipsnišką vaisiaus vystymąsi įs?iose minutėmis, kuris savo tikslumu prilygsta šiuolaikinės medicinos versijai.

Raštai parašyti eiliuota sanskrito kalba. Stilius atitinka žodinę vedinių žinių išsaugojimo tradiciją. Samhita sudaro 8,400 metrinių posmų.

Čaraka buvo Atreja gydytojų mokyklos, daugiausiai dėmesio skyrusios gydymui per vidinį ir išorinį vaistų vartojimą, pasekėjas. Nors samhitoje sukauptos visos teorinės Ajurvedos žinios, ta?iau pagrindinis akcentas skiriamas paciento kūno, proto ir sielos gydymui minimaliai invaziniu būdu, t.y. Kaja?ikitsa.Taigi jis labai pabrėžė diagnostinę gydymo dalį. Tiek, kad suklasifikavo viską pradedant saulės kalendoriumi, topografija, iki vaiko gimimo laiko. Jis nustatė aštuonias ligos pakopas nuo jos pradžios iki kulminacijos. Čaraka taip pat labai akcentavo vaistinių augalų surinkimo būdą ir laiką.

Čaraka siekė koreguoti ugnies elementą arba kūno virškinimo funkciją. Jis siekė keisti cheminius procesus ląstelėse valan?ių procesų ir vaistų vartojimo dėka. Platesniu požiūriu, Čaraka akcentavo sveikatą ir ilgaamžiškumą kaip padedan?ius išlaikyti pusiausvyrą tarp kūniškos ir dvasinės asmens būties. Tai priežastis, dėl kurios Čaraka taip detaliai gilinosi į ligos kilmės diagnozę.

 

SUSRUTA SAMHITA

6-ame amžiuje PrK Susruta parašė savo samhita, patį autentiškiausią ajurvedinės chirurgijos praktikos aprašymą. Susruta taip pat žinomas kaip plastinės chirurgijos tėvas. Jis atstovauja Dhanvantari chirurgų mokyklą. Jo samhita iki smulkiausių detalių aptaria, kaip atlikti protezinę chirurgiją pakei?iant galūnes, kosmetinę nosies ir kitų kūno dalių chirurgiją, gimdos operacijas (Cezario pjūvį), atvirų lūžių atstatymą, net smegenų chirurgiją. Atrodo, kad originalius Susrutos raštus tarp 3 ir 4 m.e. amžių peržiūrėjo ir papildė Nagardžuna.

Tikima, kad ši medicinos šaka dalinai kilo iš būtinybės įveikti karo pasekmes. Epinė Ramajana mini nepaprastas senovinės chirurgijos savybes. Epuose randami akies obuolio ir galvos transplantacijos aprašymai.

Susruta Samhita stilius yra tiek proza, tiek poezija, nors didesnę dalį sudaro poezija. Taip pat sakoma, kad šis veikalas yra žodinės medžiagos, perduodamos žodžiu iš kartos į kartą, redakcija.

Šis veikalas unikalus tuo, kad apibūdina kraują ketvirto došinio principo ribose. Tai pirmasis veikalas išvardinęs ir aptaręs papildomus pitta tipus. Susruta detaliai aprašo apie 125 jo naudotus chirurginius instrumentus, pagamintus dažniausiai iš akmens, medžio ir kitų panašių natūralių medžiagų. Susruta Samhita pristato daug Ajurvedinės chirurgijos naujovių. Susruta mini šalaka – svetimkūnio (šiuo atveju lazdelių ar zondo) naudojimą. Kai kurios Susruta Samhita randamos klasifikacijos yra netgi neaptiktos šiuolaikiniame medicinos moksle. Ji aprašė penkis pterygium tipus ir jo padaryta glaukomos prognozė nėra patobulinta iki šiol. Faktiškai tai pirmasis chirurgas medicinos istorijoje, sistemingai ir kruopš?iai ištyręs anatominę akies struktūrą.

Susruta aprašė apie 72 akių ligas. Jis numatė vaistažolių terapiją įvairių rūšių konjunktyvitams ir glaukomai gydyti, o taip pat chirurgines procedūras kataraktos, pterigium, ausų, nosies ir gerklės susirgimų šalinimui.

Susruta Samhita – ne tik autentiškiausias chirurgijos praktikos ir teorijos aprašymas, bet ir dažniausiai cituojamas tekstas sveikatos tema.


ASTANGA HRIDAJA

Astanga Hridaja laikoma tre?iu pagrindiniu Ajurvedos traktatu. Šią samhita apie 500 m. sudarė Vagbhatt. Joje esan?ios žinios apima dvi Ajurvedos mokyklas – chirurgijos mokyklą ir gydytojų mokyklą.

Yra panašus veikalas, vadinamas Astanga Sangraha, priklausantis tam pa?iam periodui. Jis šiek tiek didesnis nei Astanga Hridaja ir parašytas eilėmis, kai tuo tarpu pastarasis yra prozos formoje. Manoma, kad arba yra du veikalai, parašyti vieno asmens, arba dviejų asmenų tuo pa?iu vardu. Ta?iau abu veikalai pasirodė vėliau nei Čaraka ir Susruta Samhitos.

Astanga Hridaja pirmiausia aprašo kaja?ikitsa, detaliai aptardama įvairų chirurginį gydymą. Šioje samhitoje pirmą kartą išvardinami ir aprašomi papildomi kapha tipai, išbaigiant išsamų vata, pitta, kapha ir jų penkių papildomų tipų aprašymą.

Atrodo, kad Astanga Hridaja, ne taip kaip Čaraka Samhita ir Susruta Samhita, labiau akcentuoja fiziologinį kūno aspektą nei jo dvasinius aspektus.

Naujienos
  • Prezentacijų grafikas
  • Partnerystė
  • Produkcijos konsultantai
  • shahnaz kosmetika
  • Shahnaz Husain istorija
  • Došos Rūšies nustatymas
  • Folio metodas
  • Ajurveda kūno priežiūrai
  • Pan?akarma detaliai
  • Došos
  • Ajurvedos istorija
  • Ajurveda plus
  • Rasajana
  • Dabur India Ltd
  • Dabur gyvenimo papildai
  • Pan?akarma
  • Apklausa 
    Koks jūsų amžius?
    iki 18
    18 - 25
    26 - 35
    36 - 45
    daugiau 45
    esu pensininkas
     
    All Rights Reserved © UAB "Ajurvedos Centras"